vardas

var̃das sm. (4) KII85,127, Š, NdŽ; MP143, SD¹47, SD177, R, R264, MŽ, MŽ350, Sut, D.Pošk, N, LL48 1. pavadinimas, duotas ne vienam kuriam, bet kiekvienam tam tikros rūšies daiktui, reiškiniui, veiksmui ir pan.: Vardą duomi, vadinu, algoju SD¹28. Miniu, vardą duomi SD¹79. Vardo davimas, minėjimas SD¹79. Duoti vardą, minavoti, vardinti, pramanyti I. Vardas literos s I. Mėnesių vardaĩ DŽ¹. Daiktus reikia vadinti savais vardaĩs DŽ¹. Žėdnas žmogus, daiktas tur savo var̃dą J. Žemaičiai vadina vokietuko vardù patį velnią Jrk51. Nori keikti – sakyk ar perkūnas arba koki eglelė, a žolelės var̃dą Trk. Laukinės, i viskas, aš jų (bičių) vardo nežinau PnmŽ. Rašydamas „Pasaulio paukščius“, Tadas Ivanauskas atliko dar vieną svarbų ir didelį darbą – daugeliui pasaulio paukščių davė lietuviškus vardus rš. Paimu žoles ir sakau var̃dą J.Jabl. Priaugo žolės, visokių šunies gvaizdikų, i kur kabinas – tų nė var̃do nežinau Mžš. Visokių čia piktdagių išsitraukė, kitų net sudžiūvusių, bet kur čia visų žinosi vardùs Snt. Žinojau aš i vardą, kaip pavadindavo tą šiaudinę kraičių skrynią Mžš. Tos pačios nuošukos du vardù tura: a pakulos pasakysi, a nuošukos – tas pats Rt. Vardùs [šokių] visus užmiršau, o šokti mokėjau Krž. A ta (tai) vėžio var̃das išdygo, a liga: [senutės jaunystėje] šnektos nebuvo paleistos aple vėžį Grd. Daugis ligų vardų̃ neturėj[o] Rtn. Žyniai, burtininkai, žygūnai, vaidilučiai, vaidilutės, kriviai – juk tai pilna virtinė vardų A1884,108. Baltų vardą Neselmanas pasidarė nusižiūrėjęs į Baltijos jūros pavadinimą rš. Jo galva tuščia, o širdis kupina apsivylimo, skausmo, ilgesio ir dar tokio jausmo, kuriam vardo nėra I.Simon. Ir kačeib vadiname paveikslus jos: pasveikinimo, atlankymo, dangun ėmimo ir kitais vardaĩs DK61. Kurie tiktai vardu yra krikščionys MP139. Lietuvių kalbos mokytojas [1907 m.] Panevėžio seminarijoje yra tik vardo mokytojas A.Sm. Tik var̃das, kad mergą turiu, o nieko man ji nepadeda – vyriškus darbus turi dirbt Gs. Yra daba svočia del var̃do Všt. Apsistumdė, i tiek – tik tas var̃das, ka susimušo Krš. Dobilų tik vienas var̃das DŽ¹. Kokia čia duona – var̃das tik duonos Skr. Alaus davė, ale tik var̃das, kad alus Skp. Iškepė pyrago, ale tik var̃das, kad pyragas – visiškai prastas Ėr. Knygelė vienok neatsako savo vardui prš. ^ Barščiai vienu vardu, tik ne visi gardu LTsV232(Šn). Su kokiu draugausi, tokį var̃dą gausi Tr. Yra teisybės tik var̃das, bet teisybės nėr Plv. Nabašnyko blogu vardu neminėk LTR(Pn). Tuo pačiu vardu, bet ne tep gardu LTR(Mrj). Su kiaulės vardù i grybai gardu Švnč. Kas vandeny ir ant lauko vienu vardu? – Akmuo (Linas Rk) Jrg(suv., Viln). Žuvis, žolė vienu vardu? – Linas, lynas Sch61(B). Dvijose momose po penkius sūnus ir vienas var̃das visiem (rankos) LKKIII204(Lz). Mano var̃das inejimas, pavardė – išejimas (mirtis) Ign. Gegutė atsiminė savo var̃dą (sakoma, kai kitą vadina prastu, pats toks būdamas) Plk. 2. SD¹79, KBII51 žmogaus asmens pavadinimas, duodamas gimus (ppr. krikštijant): Tai mano (vardo) diena, šventė R264, MŽ354. Jis Kristupas vardu, vadinamas R197, MŽ262. Be vardo (be krikšto) numirti N. Kuo vardu esi? MŽ262, N. Ji Anė vardù K. Var̃do keitimas NdŽ. Krikšto var̃das NdŽ. Tėvo var̃das NdŽ. Parašait maną var̃dą ir pavardę LzŽ. Sakyk: – Aš krikštiju tavi, kūdiki, tokiu i tokiu vardù Trk. Lietuviai iki XVI a[mžiaus] pabaigos vadinosi tik vardais LTEXII82. Gavę krikščioniškus vardus, lietuviai tapo dvivardžiais LTEI270. Var̃das eita po pirma, o pavardė antra Klp. Jei merga graži, i var̃das gražus End. Dum vardum̃ vadinam: Jonis ir Vytautas Jdr. Po var̃di vadyt [svetimą] negražu Mrc. Atsiprašau, munęs vardù prašom nevadinti, su munim iš vieno bliūdo nevalgei Trk. Dabar senybės vardų̃ [kaimuose] mažai: nei Jurgio, nei Jono Svn. Visos seno laiko vardaĩs buvo: Petronė, Paulina, Marija, Veronika Kpč. Mañ‘ senelis mylėjo ir aš senelį mylėjau – ir tokiuom (senelio) vardù pakrikštijo Avl. Nusenėjau aš – ir var̃das (Adelė) nusenėjo Pnm. Uršulia negražus var̃das: status labai Mžš. Tėvo var̃das vaiku negerai – paskiau painiojasi i laiškai, i kas Mžš. Tėvelis sako, kad mano var̃das neišeitų iš namų (sūnų krikštijo jo vardu) Upn. Aš esu vardu į dėdę (turiu dėdės vardą) LKKIX91(Šts). Palei vardaĩs ejo giminė – Rapolaĩ Rdn. Py muno amžiaus daugiau vokiškų vardų̃ buvo, dabar tai jau girdì visokių vardų̃ Rsn. Kitų vardaĩ netol šunies [i](nežmoniški) Žml. Bažnyčios šluota esi, o nežinai vyskupo var̃do Šts. Kūma klausia vaiko motynos, kokį jam vardą dėti Žem. Per langelį pirštu braukė, merguželę vardu šaukė LTR(Rš). Į tris kertes silkus siuvo, į ketvirtą savą vardą D24. Dirbysiu skrynelę jaunajai mergelei, oi ir parašysiu vardą, pavardelę KlpD42. O tarnui buvo vardas Malchus VlnE192. Šitie yra vardai vaikų Izraelio, kurie atejo ing Egiptą BB1Moz46,8. O vardai anų dvylikos apaštalų yra tie: pirmas Simon, vadinamas Petras, ir Andriejus, brolis jo Ch¹Mt10,2. O moterė tavo Elžbieta pagimdys tau sūnų ir praminsi vardą ano Jonas GNLuk1,13. Kas bernelio sumislyta, dobilėlio sudūmota: iš aukselio žiedelis bekaldoma ir mano vardelis berašoma BsO175. Aš tau jauna nesisiūliau nei vardẽlio nesakiau (d.) Gž. Yra vardelis ir pavardėlė, tik nėr tėvelio augytojėlio LTR(Kbr). Oi tai dėkui motulei, mano mielai širdelei, ką išrinkai išdabinai tokį gražų vardẽlį DrskD132. O kad ir gausiu tuo pačiu vardeliu, ale negausiu tokios išmanėlės JV337. O kaip nujosi ant jūrių krašto, šauki mane vardeliu JD155. Aš durelių nedarysiu, kol vardẽlio nesakysi (d.) Ut. Tuojau mūsų vardelẽlį knygon ažsirašė [klebonas užsakams] (d.) Klt. Giminės sako, kad niekas šeimoje Onos nevadino dideliu vardu, visuomet tiktai „Onala“, „Onyta“ rš. Vardužis N. Vardužėlis N. Vardè Marijos ana buvo [atlaiduose] Švnč. ^ Koks var̃das? – Jaujos ardas Pnd. Koks tavo var̃das? – Jaujo ardas. – O pavardė? – Jaujo paardė Užp. Kaip tavo var̃das? – Kiaulių gardas Skr. Kuo esi vardù? – Juoda barzda. – Kuo esi pavarde? – Juoda pabarzde End. Kaip vardas? – Rankovė. – Kaip pavardė? – Išsimovė LTR(Rm). Var̃das – kirvelis, pavardė – nusmuko Nm. Be ko nei vienas negali būt? – Be savo var̃do Sch67. Kas nesupūva po žeme? – Vardas M. Kas pritinka prie visko? – Vardas M. Savo vardù kitas vadyt gardu Krok. Tas vardẽlis, bet ne tas veidelis Ml. ║ A1884,410 pavardė: Paskaitė man keturis žmonių vardùs ir paklausė, ar tie žmonys man pažįstami Plšk. Aš iš tų samdinių nei vieno prie var̃do (pagal pavardę) nepažinojau Plšk. Tai ne koks eiliakalys, o vienas tų, kurio jau pats vardas daug ką pasako rš. | Būt gerai, kad galėtum karvę laikyt savo vardù Btg. Pirminykas gi savo vardù neparduoda gyvulių Pnd. Čia dar ant muno var̃do tebeina karvė Gd. Da iš karto in tėtės var̃do buvo mūs sklypas Ktk. Tas Hofmanas jį perrašė ant savo var̃do (įsūnijo) Smln. Jau ir dabar vienur kitur žydai perka svetimais vardais dvarus, kerta miškus ir parduoda žemę valstiečiams A.Sm. Var̃das (ūkio savininkui įrašytas) mūso, pavedėm vaikams Krš. ║ DrskŽ, Grl, Pš pravardė: Vardus piktus duomi SD302. Davė jam vardą „lojikas“ FrnS18(Mrc). Na i bjaurų jam įtaisė var̃dą –šikindriskis Rs. Šmukštarą vadindavo piktos dvasios apsėstu ir dar prikergdavo nuodnyko vardą, o Papievį – švėna ir baikininku A.Vien. 3. Dievo, religinio asmens, mitologinės būtybės tikrinis pavadinimas: Tetur padžiugusį an tavęs tie, kurie myl tavo vardą Mž512. Ne imki noprosnai vardo Dievo tavo Vln11. Tu vardą Pono tavo Dievo nevalkiok BB2Moz20,7. Algodami jį tuo vardù (Tėvu), minime jo meilę begalę, kurią turi prieš mus DK49. Ne patimi daiktu, bet vardaĩs o pražasčiais tiektai turėtų būt skiriamos šitos trys dieviškos personos DP258. Švęskies mūsump tavo vardas Mž50. Ir per tikėjimą žyvatą turėtumbit jo varde VlnE139. Per jo vardą visi, kurie ingi jį tikės, atleidimą griekų gaus VlnE58. Tavam vardu giedosiu čestį (liaupsę) BBPs18,48. Idant anys visi Pono vardą melstųse ir jam slūžytų sandaroje BBSof3,9. Pone Dieve ir Tėve mūsų dangujęsis, dėkas darom tavo deiviškam vardui ir majestotui PK224. Tatai visa darys jumus drin var̃do mano DP528. Nepažeistumbim vardo tavo švento …, ką mumus teikis duot iž meilės ir mieloširdystės savo del Christuso, sūnaus savo, kurio vardu tavi meldžiamės MPIV. Ko tiektai prašysite Tėvo vardu mano – duos jumus MT10. Duok pašalpą laukiantiemus, vardop tavo šaukiantiemus SGII41. Ir stosis, jog, kas tiktai šauksis vardop Viešpaties, bus išganytas BtApD2,21. Visagalis jo vardas Skv2Moz15,3. ^ Su Dievo vardù i grybai gardu, su šunio vardù – niekas negardu Ml. ║ I, Šn gamtos objekto, astronominis, geografinis, naminio gyvulio bei gyvūno, įstaigos, įmonės ir pan. tikrinis pavadinimas: Būga Lietuvos vardo plačiau neaiškino A.Sal. Žvingiai miesto var̃dą turėjo Žv. Py mūso vėjai turėjo vardùs: auštrinis, zėmelių, sominis Plik. Laukus praminė vardaĩs Bsg. Visims miškams vardùs dėjom Vgr. Kiekvienas kampelis čia turėjo var̃dą Stk. Išsinaikino vardaĩ dabar, anksčiau viskas buvo su vardaĩs Dgč. Bo kalnas nuo ugnies kaip plikte nupliko, tiktai vienas var̃das Liepkalnis teliko BM67(Žb). Ta pilis da ypatišką, šiandien jau užmirštą var̃dą turėjus Jrk109. Vokyčiai į Rytprūsius visus lietuviškus vardùs vokiškais vardaĩs pavadino Plšk. Užpuolė (pamirštas) tas var̃das Rsn. Jam (upeliui) nė kokio var̃do nėra Grv. Gal girdėjai tą vardą, bet nežinai, kodėl ją (brastą) tep vadina Auk. Ligi šiai dienai Vytauto vardas teišliko nedidelio upelyčio varde K.Būg. Skirsnemunės var̃dą užaugdama jau radau Skr. Nėr tokio gyvulio, kad neturėt var̃do Brž. Karvei ir po gaspadinei var̃dą duoda Rud. Karvės su vardaĩs būdavo, kai pašauki, eina [artyn] Kp. Na, arkliai ne per daug [vardų] turėdavo: tai Sartasai, tai Bėrasai – nelabai šitų vardų̃ tokių būdavo Jdp. Kiaulei vardų̃ neduodam, kiaulė kiaule ir palieka Krs. Kolei lieka gyvų gyventojų, tolei nemiršta ir senasis upės ar ežero vardas K.Būg. Kiekvieną seną vietos vardą mes turim gerbti kaip nežinomo kareivio kapą J.Balč. Vietovardžių perkėlimas yra universalus reiškinys: miškai gauna kalnų vardus, kalnai – miškų, pievos imamos vadinti laukų vardais, o laukai – pievų vardais ir pan. LKKXXI25. Vardus turi tik du šimtai septyniasdešimt penkios pačios šviesiausios žvaigždės rš. Ir nuosidavė po tam, jog jis ejo ing miestą vardu Nain VlnE113. ^ Nežino, tik spėja kaip šuniui vardą Mžš. ║ (l. w imię) loc. sing. reiškiant veiksmo paskirtį: Tegul meilė Lietuvos dega mūsų širdyse, vardan tos Lietuvos vienybė težydi V.Kudir. Vardan tos valdžios liejasi kraujas varguolių, viešpatauja tamsybė J.Bil. Ar vardan draugystės verta išsižadėti savo nusistatymo, ar principai svarbiau? K.Saj. Ir vis, ką jūs darysit žodžiu alba darbu, tatai darykiat vis vardana pono Jėzaus ir dėkavokiat Dievui ir Tėvui per jį VlnE30. Tiektai kasdieną dirba, darydamas visa, ką daro ant garbės ir liaupsės Dievo ir var̃dan jo DP290. Tu pažadėjai kožnamui meilę tavęsp šaukiančiamui vardana sūnaus tavojo brš. Duok mums, mieliems vaikams tavo, užmigti tavo vardana brš. Baimės neturiu Dievo var̃dan Jrk87. ^ Eidami mokykiat visas žmones, krikštydami jas: – Vardana Tėvo ir sūnaus, ir dvasės šventosios Mž24. Vardan Dievo tėvo, sūnaus ir dvasios šventos Vln35. Vardan Dievo mielo nėra nuo tėvo, nuo šventos Onos nebus ir momos (pasijuokimas iš žegnojimosi) Švnč. Vardan varnos, širdin šarkos, čia griekas, čia niekas, čia visa pakusa Vlk. ║ loc., instr. sing. ką atstojant, pavaduojant: Pamylėk jį mano vardañ K.Donel. Kur du alba trys susirenk mano vardana, tę aš tarp jų esmi BPII25. Eš juos pastiprinsiu ponuje, idant anys vaikščiotų jo vardana, – bylo ponas BBZak10,12. Kad vardana jo est krikštijami PK169. Jei ko prašysite Tėvą maną vardañ mano, duos jumus DP 220. O kurie išpeiks žodžius tus, kuriuos jis kalbės vardana mano, o aš būsiu smarkus pamstytojas jo MP98. Ir kas priima tokį kūdikį vardana mano, mane priima Ch¹Mt18,5. Mokytojau, regėjom vieną beišvarinėjant velnius vardana tavo Ch¹Mr9,38. Viešpatie, Viešpatie, argi mes vardana tavo nepranašavome ir vardana tavo velnius neišvarinėjom, ir vardan tavo daugel stebuklų nedarėm?! BtMt7,22. Pasveikino juos mūsų ciesoriaus vardan LC1878,25. Petras jo vardu man teip apreiškė J.Jabl. Dievo vardù NdŽ. Respublikos, karaliaus vardù NdŽ. Visos bendruomenės vardù NdŽ. Sveikink juos ir mano vardù DŽ. Nors ganytojui skaudu, Dievo gimusio vardu neįleisiu į šventyklą, lig atlyginsi skriaudas, iki dvasiškas žaizdas numazgos šventa maudykla! Mair. Įstatymo vardù DŽ¹. Aš atėjau savo Tėvo vardu, bet jūs manęs nepriimate SkvJn5,43. ║ loc. sing. kokia dingstimi: Po veselių atvažiavot, tai žinok, kad negi mislis, kad ne alus, tik kepurės vardañ Slm. Partizanų vardañ ir teip visokių daug naktim ateidavo Kp. ║ instr. sing. kam adresuojant, į ką kreipiantis: Laiškas adresuotas mano vardù NdŽ. Pareiškimas direktoriaus vardù NdŽ. Siųsk laišką mano vardù DŽ¹. 4. Yl, Snt, Drsk, Plvn susidariusi apie ką bendra nuomonė, reputacija, prestižas: Saugok gerą var̃dą DŽ. Žmogus su vardù NdŽ. Blogo var̃do namai NdŽ. Sutepti var̃dą NdŽ. Jeigu var̃dą turėsi, neprapulsi Dbk. Var̃do netekt tai negražu labai Plv. Karaliai ir kuningaikščiai, bajorai ir kareiviai plačiai po svietą išnešiojo garbę lietuviško vardo A1883,155. Dėl dainų – žiedų, dėl eilių inkvėptų ir auksą, ir vardą žadėjo Mair. Bevagiliaudamas jis jau vagies var̃dą įsitaisė Rs. Artojelio prastas var̃das, bet kišenė[je] didis skarbas, kareivėlio gražus var̃das, bet kišenė[je] mažas skarbas (d.) Gršl. ^ Visa ko nustojęs dabok, idant gero vardo nenustotumi VP50. Geras vardas už auksą brangesnis KrvP(Vl). Ir galvos neteksi čia, ne tik gero vardo KrvP(Kdn). Gerą var̃dą sunku įsigyt, bet lengva patrotyt Jnš. Ubago vardas, poniška duona LTR(Krk). 5. tam tikros kvalifikacijos pavadinimas, privilegijuoto asmens garbės titulas: Karalienės var̃das NdŽ. Nusipelniusio meno veikėjo var̃das NdŽ. Var̃do suteikimas NdŽ. Dainų šalies var̃das NdŽ. Pagal var̃dą ir kilmę NdŽ. Gavo docento, profesoriaus var̃dą DŽ¹. Garbės vardas Q139, R352, MŽ471. Daktaro tik var̃das didelis, o valdžia neveiza – kas par algos! Krš. O kalviu buvau, ir gan, ten kalvio var̃dą turėjau Trk. Tu per daug pasitiki mano palankumu dainiaus vardui V.Krėv. Baigusieji šį skyrių gaudavo dailininko vardą rš. 6. KoG11, K.Būg lingv. linksniuojamas žodis (daiktavardis, būdvardis, skaitvardis): Vardas būdinio arba būdvardis rodo būdą, arba privalumą, daiktinį vardo, arba daiktavardžio S.Dauk. Bendriniai yra tie vardai, kurie duodami ne vienam kuriam išskiriamajam, bet kiekvienam tam tikros rūšies daiktui: žemė, kraštas, jūra J.Jabl. Tikriniai yra tie vardai, kurie duodami vienam kuriam daiktui J.Jabl. Dar yra vienas svarbus atžvilgis, kuriuo galima suskirstyti papildinius: vieni priklauso nuo veiksmažodžio, kiti nuo vardų (daiktavardžių ir būdvardžių) J.Balč. Veiksnys – nederinamas, nevaldomas ir nešliejamas vardas J.Balč.

◊ be [sàvo] var̃do labai (girtas): Visi nora sėdėti, o tu, tėvali, tik gulėti, kaip būtumi girtas be var̃do Gršl. Buvo girtas be savo vardo, bet išsiblendė Pt. Visi nusigėrė be vardo, nė ant kojų nebepastovi Žem. Tėvas prigėrė be var̃do Ms.

nė̃ var̃do NdŽ, Dt visai (nėra): Šauku, šauku, o vaikų nė̃ var̃do Krš. Trobų nė̃ var̃do neturiam po gaisro Šts. Ugnies nė̃ var̃do nesą Krž. Kepurę ir skarelę rado, o piningų – nė vardo LTR(Užv). Klumpių nebėr nė̃ var̃do – nė girdėti, nė matyti nėkame Rt.

[su]žinósi, kuõ Diẽvas vardù Rdm patirsi, pasimokysi (ppr. gąsdinant, grasinant): Kai pabūsi metus kalėjime, tai žinósi, kuõ Diẽvas vardù Alk. Aš tau kap duosiu, tai sužinósi, kuõ Diẽvas vardù Š(Vrn).